supasaulėti

supasaulė́ti intr. 1. pasidaryti pasaulininku, pasauliečiu: Katalikų bažnyčių, vienuolynų žemės su visais valstiečiais buvo atiduotos naujiems dvarininkams – buvusiems riteriams ir supasaulėjusiems vienuoliams bei kitiems dvasininkams, priėmusiems Liuterio mokymą rš. ║ prisirišti prie pasaulio: Mes teisinomės, kad esame per daug supasaulėję žmonės, kad galėtume pasitenkinti tokiu gyvenimu Šlč. 2. pasidaryti pasaulietiniam: Skulptūra ir tapyba supasaulėjo rš. \ pasaulėti; supasaulėti